Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos veiklos ataskaita 2006 m.

2006 m. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) tęsė savo veiklą, vykdydama visuotinio narių susirinkimo patvirtintą programą. Per 2006 m. į asociaciją įstojo 5 nauji nariai, ir ataskaitinių metų pabaigoje narių skaičius išaugo iki 40. Nuo 2006 m. vasario 14 d. priimti: UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Izobara“ , Lietuvos techninės izoliacijos įmonių asociacija. Nuo 2006 m. spalio 9 d. UAB „Fortum Joniškio energija“ ir UAB „Gandras Energoefektas“ Asociacijos administracijoje 2006 metų pabaigoje dirbo 7 darbuotojai. 2006 m. gegužės mėn. LŠTA pakeitė buveinę ir persikėlė į naujas patalpas adresu Naugarduko g. 55a, Vilniuje. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, 2006 m. spalio 6 d. buvo šaukiamas visuotinis neeilinis asociacijos narių susirinkimas, kurio metu buvo pakeistas LŠTA įstatų 1.4 punktas. Pakeitimai įregistruoti Juridinių asmenų registre 2006 m. spalio 17 d.

1. Teisės aktų harmonizavimo veikla

Per 2006 metus patvirtinti 48 nauji su šilumos ūkio susiję teisės aktai ir priimti 80 teisės aktų pakeitimai, LŠTA teisės aktų harmonizavimo veikloje prioritetine priimta nuostata siekti, kad:

energetikos (elektros, dujų, šilumos, vandens) ūkio veiklą reglamentuojantys įstatymai bei jų įgyvendinimą lydintys teisės aktai aiškiai reglamentuotų energetikos ūkio sektoriuose veikiančių natūralių monopolijų veiklą ir atsakomybę bei valstybinį energijos monopolinių paslaugų apskaitos ir pardavimo vartotojams kainų reguliavimą iki jiems nuosavybės teise priklausančių energijos perdavimo ar skirstymo įrenginių ribos;
energetikos (elektros, dujų, šilumos, vandens) ūkio sektoriuose veikiančių ūkio subjektų veikla nuo vartotojui nuosavybės (buitiniams vartotojams – bendrosios dalinės nuosavybės) teise priklausančių energijos perdavimo ar skirstymo įrenginių ribos, energijos pristatymas į vartojimo vietą, energijos vartojimo sistemų priežiūra (eksploatavimas), energetinio efektyvumo didinimas būtų traktuojama kaip paslauga. Šią veiklą turi reglamentuoti kiti teisės aktai.

Valstybė turi reglamentuoti minimalias šių paslaugų apimtis, kokybės reikalavimus bei reguliuoti maksimalias kainas. Valstybė turi skatinti, kad šia veikla užsiimantys ūkio subjektai veiktų konkurencijos sąlygomis, o teikiamų paslaugų galutinę kainą reguliuotų rinka.

LŠTA administracija, šia prioritetine kryptimi savo veiklą inicijavo šias nuostatas palaikantį Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto priimtą kreipimasį į šalies vadovus 2005 m. gruodžio 19 d. Šioms nuostatoms pritarė ir bendrus pareiškimus kartu su LŠTA pasirašė Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, Lietuvos elektros energetikos asociacija. Pasiekta, kad šių nuostatų nagrinėjimas ir teisės akto koncepcijos projekto rengimas įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių planą.

LŠTA administracija, vykdydama 2006 metų veiklos krypčių ir plano nuostatas, ypatingą dėmesį skyrė Nacionalinės energetikos strategijos naujos redakcijos projekto analizei, su šilumos ūkio sektoriumi susijusioms nuostatoms, pateikė su asociacijos nariais suderintus pasiūlymus ir pastabas atitinkamoms institucijoms. Asociacijos praktiškai visos pateiktos pastabos ir pasiūlymai įvertinti Lietuvos Respublikos Seimo priimtoje naujos redakcijos Nacionalinės energetikos strategijoje. Siekiant įtvirtinti, naujos redakcijos Nacionalinėje energetikos strategijoje, šilumos tiekimo ir vartojimo sistemų modernizavimą bei daugiabučių namų renovavimą, LŠTA inicijavo ir kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija, Asociacija Lietuvos butų ūkis, Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacija, Lietuvos vartotojų asociacija pasirašė bendrą Kreipimasį į šalies vadovus 2006 m. vasario 7 d.

Nacionalinės energetikos strategijos šilumos ūkio sektorių reglamentuojančiose nuostatose įtvirtintos pagrindinės nuostatos dėl reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo, kogeneracijos plėtros, biokuro ir komunalinių atliekų naudojimo šilumos ir elektros gamybai, šilumos tiekimo sistemų vystymo ir modernizavimo, daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimo, numatant apimtis, terminus bei finansavimo šaltinius.

LŠTA administracija parengė ir pateikė valstybės institucijoms su asociacijos nariais suderintus pasiūlymus Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo priemonių planui. Ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, ūkio ministerijoje bei kitose valstybės institucijose buvo svarstomi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymų projektai bei pasiūlymai ir išvados dėl šių projektų: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas XP-216), Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas (projektas XP-804), Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas XP-1649), Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas (projektas XP-1658), Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas XP-1791).

LŠTA administracija parengė ir pateikė valstybės institucijoms su asociacijos nariais suderintus pasiūlymus dėl šių Projektų. Teisės aktuose nustatyta tvarka gindami savo narių interesus, LŠTA administracijos ir narių atstovai dalyvavo visuose Seimo komitetų posėdžiuose bei pasitarimuose kitose valstybės institucijose, kur buvo svarstomi Projektai. Asociacijos nariai buvo informuojami apie Projektų svarstymo eigą, nariams išsiunčiami dokumentai. Lietuvos savivaldybių asociacija inicijavo Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos kainų įstatymo l straipsnio pakeitimo Įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto parengimą ir pateikimą Vyriausybei. Projektuose numatoma radikaliai pakeisti šilumos kainų reguliavimo valstybės politiką. LŠTA atstovai dalyvavo visuose ūkio ministerijos rengtuose pasitarimuose, kuriuose buvo diskutuojama dėl šių Projekų. Asociacijos nariai buvo informuojami apie Projektų svarstymo eigą, nariams išsiunčiami dokumentai.

Ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, ūkio ministerijoje bei kitose valstybės institucijose buvo svarstomi su šilumos ūkiu glaudžiai susiję įstatymų projektai: Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas, Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. LŠTA administracija parengė ir pateikė valstybės institucijoms su asociacijos nariais suderintus pasiūlymus dėl šių Projektų. Teisės aktuose nustatyta tvarka gindami savo narių interesus, LŠTA administracijos ir narių atstovai dalyvavo visuose Seimo komitetų posėdžiuose bei pasitarimuose kitose valstybės institucijose, kur buvo svarstomi Projektai. Asociacijos nariai buvo informuojami apie Projektų svarstymo eigą, nariams išsiunčiami dokumentai. 2006 m. asociacija 2 kartus kreipės į LR Vyriausybę dėl gamtinių dujų kainos įtakos šilumos kainoms: 2006-01-05 d. raštas Ministrui Pirmininkui A.M. Brazauskui; 2006-09-12 d. raštas LR Ministrui Pirmininkui G. Kirkilui. Raštuose LŠTA teikė siūlymus gyventojų išlaidoms už būsto šildymą mažinimui:

racionaliai spręsti apmokėjimą už dujų tiekimą;
plėsti vietinio kuro ir komunalinių atliekų naudojimą šilumos gamybai;
skirti didesnį dėmesį gyvenamųjų namų renovacijai, tam pritraukiant ES lėšas Ataskaitiniu laikotarpiu buvo rengiamas Nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo 2008-2012 metams plano projektas.

LŠTA administracijos ir narių atstovai aktyviai dalyvavo Projekto rengimo darbo grupių veikloje. Teisės aktuose nustatyta tvarka gindami savo narių interesus, LŠTA administracijos ir narių atstovai dalyvavo visuose Aplinkos ministerijoje rengiamuose darbo grupės posėdžiuose bei pasitarimuose kitose valstybės institucijose, kur buvo svarstomi Projektai. Asociacijos nariai buvo informuojami apie Projektų svarstymo eigą, nariams išsiunčiami dokumentai. Asociacijos Tarybos sprendimu buvo skirtos lėšos konsultavimo paslaugoms, rengiamo Nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo plano 2008-2012 m. klausimais, finansuoti ir studijai parengti. Per 2006 m. toliau vyko Lietuvos pasirengimas ES struktūrinės paramos panaudojimui 2007–2013 m. procesas. Asociacijos atstovai dalyvavo viešuosiuose aptarimuose, teikė pasiūlymus valdžios institucijoms, kad rengiant strateginius dokumentus būtų skiriamas didesnis dėmesys ir atitinkamai parama šilumos ūkio plėtros priemonių įgyvendinimui. LŠTA nariai buvo pastoviai informuojami apie priimtus sprendimus ir naujienas. LŠTA prezidentas dalyvavo Energetikos projektų atrankos komiteto darbe, administruojant ES struktūrinių fondų lėšas 2004–2006 m.

2. Studijų rengimas

2.1. LŠTA finansuojamų studijų rengimo veikla

LŠTA užsakymu per 2006 m. buvo atlikti šie tiriamieji darbai, studijos:

Analizė „Konkurencijos galimybės šilumos ūkio sektoriuje“ pagal projektą „Rinkos sprendimai Lietuvos energetikos sektoriui“;
Mokslo projektas „Ištirti ir įvertinti daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų temperatūros kitimą atjungus šildymą, įvertinant eksploatacines atitvarų šilumines savybes ir sandarumą, ir pateikti rekomendacijas pastatų šildymo sistemų apsaugojimui“;
Studija „Lietuvos šilumos ūkio būklės teisinio reglamentavimo analizė ir teisės aktų harmonizavimo pasiūlymai“;
Studija „Šilumos perdavimo tinklų ir pastatų vidaus šildymo, karšto vandens sistemų optimalių, saugių, efektyvių darbo režimų ir priemonių jiems įdiegti analizė bei rekomendacijų dėl šios srities teisinio reglamentavimo tobulinimo parengimas“;
Konsultacijos rengiamo Nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo plano 2008–2012 m. Lietuvos Respublikai klausimais;
Kogeneracijos plėtros įtaka šilumos ir elektros kainoms;
Lietuvos renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų grupės šilumos suvartojimo monitoringas ir išvados.

Numatytų 2006 rengti Studijų temas (LŠTA administracija didžiausią dėmesį 2006 metais planavo skirti tolimesniam šilumos ūkį reglamentuojančių, ypač technologijų reikalavimus, teisės aktų harmonizavimui) žymia dalimi sąlygojo avarija Telšiuose, dalyvavusių tyrime institucijų galiojančių teisės aktų atskirų nuostatų nevienareikšmiškas vertinimas bei išryškėję teisės aktų trūkumai reglamentuojant ekstremaliose situacijose visų šilumos ūkio subjektų veiksmų koordinavimą, pareigas, teises ir atsakomybę.

LŠTA administracija sudarydama darbo ir autorines sutartis su Studijų, pagal patvirtintas temas, rengėjais kėlė tokius uždavinius: Apibendrinti galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių sistemų (gamybos šaltiniai, perdavimo sistema, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemos) įrengimą ir eksploatavimą, reikalavimus susijusius su avaringumo prevencija bei avarijų sukeliamų padarinių minimizavimu. Galiojantys teisės aktai dalinai keistini, nes atsirado šilumos perdavimo tinklų ir pastatų vidaus šildymo, karšto vandens tiekimo sistemų nauja įranga ir medžiagos, diegiami nauji statybos būdai, todėl turi būti taikomi juos atitinkantys darbo režimai bei diagnostikos, bandymų, patikimumo užtikrinimo ekstremaliomis sąlygomis bei avarijų ir sutrikimų išvengimo prevencinės priemonės, tai, atsižvelgiant į sukauptą patirtį, būtina teisiškai reglamentuoti Galiojantys teisės aktai turi būti dalinai keistini, nes atsirado šilumos perdavimo tinklų nauja įranga ir medžiagos, diegiami nauji statybos būdai, todėl turi būti taikomi juos atitinkantys darbo režimai bei diagnostikos, bandymų, patikimumo užtikrinimo prevencinės priemonės, tai, atsižvelgiant į sukauptą patirtį, būtina teisiškai reglamentuoti.

Teisės aktuose turi būti reglamentuoti techniniai reikalavimai, susiję su šilumos perdavimo tinklų projektavimu ir įrengimu, leistinos temperatūros ir norminiai leistini šilumos srautai. Teisės aktuose, turi būti pašalintos esamos nuorodos į Lietuvos Respublikoje negaliojančius dokumentus, peržiūrėti ir pakeisti tie reikalavimai, kurie laikomi pasenusiais dėl taikymo, įrengimo, atsižvelgiant į griežtesnius energijos tiekimo patikimumo, taupymo ir aplinkosauginius reikalavimus. Atlikti pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų apsaugos, esant avarinei situacijai šilumos perdavimo tinkluose, taikomų priemonių analizę ir parengti rekomendacijas dėl šių priemonių taikymo teisinio reglamentavimo. Galiojantys teisės aktai turi būti papildyti priedais bei nuostatomis kurios, esant ekstremalioms klimato sąlygoms, užtikrintų šilumos perdavimo tinklų ir pastatų vidaus šildymo, karšto vandens tiekimo sistemų saugius darbo režimus sutikimų ir avarijų atvejais, taikant šiuolaikinius įrenginių diagnostikos metodus ir priemones, griežtinant pasiruošimo ekstremalioms darbo sąlygoms reikalavimus ir kontrolę, harmonizuojant tarpusavyje norminius ir eksploatavimą reglamentuojančius teisės aktus, aiškiai juose nustatant visų šilumos ūkio sektoriuje veikiančių ūkio subjektų teises, pareigas ir atsakomybę už sutrikimų ir avarijų prevenciją bei veiksmus juos lokalizuojant, likviduojant bei išsaugant turtą nuo sugadinimo Atlikti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo teisinio sureguliavimo klausimų susijusių su ES teisės aktų nuostatų perkėlimo į šalies teisės aktus bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo ir jo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų taikymo praktikos analizę, išanalizuoti esamą situaciją ir pateikti šių teisės aktų harmonizavimo su kitais teisės aktais pagrindinių nuostatų rekomendacijas.

LŠTA administracija sudarydama darbo ir autorines sutartis su Studijų, pagal patvirtintas temas, rengėjais pasiūlė dalinai keisti šiuos teisės aktus:

„Saugos taisyklės eksploatuojant šilumos įrenginius“ (Žin., 1999, Nr. 80-2372);
„Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės“, (Žin., 2002, Nr. 6-252);
„Slėginių vamzdynų naudojimo taisyklės“ (Žin., 2003, Nr. 97-4363);
„Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklės“ (Žin., 2005, Nr. 100-3735);
„Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatai“ (Žin., 2001, Nr. 110-4010);
„Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarka“ (Žin., 2003, Nr. 70-3194);
„Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės“ (Žin., 2003, Nr. 70-3193);
„Statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2005 Statinio projektavimas“ (Žin.,2005, Nr. 4-80);
„Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (Žin.,2002, Nr. 60-2475);
„Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin.,2005, Nr. 75-2729).

Rengiant Studijas, atlikus pagal pateiktas užduotis teisės aktų analizę, buvo nustatyta, kad papildomai dalinai keistini šie teisės aktai:

„Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarčių standartinės sąlygos“ (Žin., 2003, Nr. 70-3195);
„Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos“ (Žin., 2003, Nr. 70-3195);
„Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos“ (Žin., 2003, Nr. 70-3201);
„Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės“ (Žin., 2005, Nr. 30-945).

LŠTA administracija pastoviai aktyviai bendradarbiauja su Studijas rengiančiomis darbo grupėmis, ypač aptariant, pagal pateiktas užduotis, teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektų variantus. Aptarimai vykdomi LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių susitikimuose su įmonių atstovais, informacija probleminiais klausimais, apie pateiktus tarpinius projektus, išsiunčiama įmonėms. Ypač aktualiems, specifiniams klausimams aptarti kviečiami vadovaujantys įmonių specialistai (technikos direktoriai, įmonių rinkodaros vadovaujantys darbuotojai ir specialistai).

Studijų rengimo programa įvykdyta, studijų ataskaitos paskelbtos asociacijos interneto svetainėje. Studijose pateikti naujų teisės aktų projektai bei galiojančių teisės aktų pataisų ir papildymų projektai buvo svarstomi LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių susitikimuose su asociacijos narių, valstybės institucijų bei vartotojų interesus atstovaujančių organizacijų atstovais. Svarstymo rezultatai pateikiami susitikimų protokoluose, kurie skelbiami asociacijos interneto svetainėje. Studijose pateikti naujų teisės aktų projektai bei galiojančių teisės aktų pataisų ir papildymų projektai teisės aktuose nustatyta tvarka pateikti valstybės institucijoms pagal kompetenciją, vyksta jų derinimo ir priėmimo procedūra. Asociacijos nariai buvo informuojami apie Projektų svarstymo eigą, nariams išsiunčiami dokumentai.

2.2 Dalyvavimas Ūkio ministerijos finansuojamų studijų rengimo veikloje

2006 metais Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos užsakymu buvo rengiamos su šilumos ūkiu susijusios tokios studijos:

Šilumos perdavimo tinklų ir pastatų vidaus šildymo, karšto vandens tiekimo sistemų optimalių, saugių, efektyvių darbo režimų ir priemonių jiems įdiegti analizė bei rekomendacijų dėl šios srities teisinio reglamentavimo tobulinimo parengimas
Pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos apsaugos, esant avarinei situacijai šilumos perdavimo tinkluose, priemonių analizė ir rekomendacijų dėl šių priemonių taikymo teisinio reglamentavimo parengimas
Šilumos perdavimo tinklų šiluminės izoliacijos projektavimo, įrengimo, saugaus eksploatavimo reikalavimų analizė ir rekomendacijų dėl izoliacijos projektavimo, įrengimo, saugaus eksploatavimo teisinio reglamentavimo parengimas
Garo ir karšto vandens vamzdynų įrengimo ir saugaus eksploatavimo reikalavimų analizė ir rekomendacijų dėl vamzdynų įrengimo ir saugaus eksploatavimo teisinio reglamentavimo parengimas
Elektros energijos, pagamintos didelio naudingumo termofikacijos būdu, kilmės garantijų teikimo teisinio reglamentavimo rekomendacijų parengimas
Šilumos tiekimo sistemų būklės analizė, jų įvertinimas dėl sisteminių avarijų tikimybės bei rekomendacijos savivaldybėms dėl šių sistemų tobulinimo, mažinant avaringumo galimybę
Baltalksnynų, naudojamų biokuro gamybai, resursų, tiekimo technologinių galimybių analizė ir rekomendacijų dėl baltalksnynų racionalaus naudojimo teisinio reglamentavimo parengimas
Energetikos ūkio įmonių prekybos apyvartiniais taršos leidimais 2005 m. rezultatų analizė ir Europos Komisijos papildomų rekomendacijų dėl leidimų paskirstymo planų Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų prekybos schemos 2008-2012 m laikotarpiu (com (2005) 703) integravimo, paskirstant apyvartinius taršos leidimus energetikos ūkio įmonėms
Lietuvos energetikos sektoriaus ir jo šakų 1990-2005 metų raidos tendencijos ir kitų ES šalių pagrindinių ekonomikos ir energetikos rodiklių lyginamoji analizė ir viešas paskelbimas
Energetikos objektų nusidėvėjimo ir amortizacijos normatyvų taikomų Europos Sąjungos šalyse tyrimas ir rekomendacijų šiems normatyvams derinti Lietuvoje parengimas
Gamtinių dujų transportavimo kainų diferencijavimo metodų tyrimas ir rekomendacijų kainodaros tobulinimui parengimas Studijų rengimo programa įvykdyta, studijų ataskaitos paskelbtos asociacijos interneto svetainėje.

Studijose pateikti naujų teisės aktų projektai bei galiojančių teisės aktų pataisų ir papildymų projektai buvo svarstomi LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių susitikimuose su asociacijos narių, valstybės institucijų bei vartotojų interesus atstovaujančių organizacijų atstovais. Svarstymo rezultatai pateikiami susitikimų protokoluose, kurie skelbiami asociacijos interneto svetainėje. Studijose pateikti naujų teisės aktų projektai bei galiojančių teisės aktų pataisų ir papildymų projektai teisės aktuose nustatyta tvarka pateikti valstybės institucijoms pagal kompetenciją, vyksta jų derinimo ir priėmimo procedūra. Asociacijos nariai buvo informuojami apie Projektų svarstymo eigą, nariams išsiunčiami dokumentai.

3. Renginiai, seminarai ir mokymai

Per 2006 m. LŠTA surengė virš 25 mokymo seminarų pagal projektą „Šilumos tiekimo įmonių darbuotojų mokymas“. Taip pat kartu su kitomis organizacijomis surengė 7 vietinius ir 2 tarptautinius seminarus Lietuvoje:

2006-03-09 LŠTA įmonių vadovų susitikimas su valstybės ir savivaldybių atstovais aktualių šilumos ūkio klausimų aptarimui (dalyvavo virš 50 dalyvių) Druskininkuose.
2006-04-22 Energetikų dienos šventės minėjimas. Nuo 2004 metų švenčiama profesinė šventė, antrus metus iš eilės buvo surengta Vilniuje Siemens arenoje. Viso susirinko apie 6000 dalyvių, iš kurių 2200 – LŠTA įmonių darbuotojai ir jų svečiai. Šventinės programos metu buvo iškilmingai paminėtas Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto 70-metis ir nusipelniusiems šilumos tiekimo įmonių darbuotojams įteikti apdovanojimai: 5 „Garbės ženklai“, 3 apdovanoti Seimo Pirmininko padėkos raštais, 4 – Ministro Pirmininko padėkos raštais, 6 – LŠTA padėkos raštais.
2006-05-23 Konferencija „Avarijos Telšių šilumos ūkyje pamokos“ (organizuotas kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija ir Telšių rajono savivaldybe). Konferencijos tikslas – aptarti 2006 m. pradžioje įvykusios šilumos tinklų avarijos Telšiuose padarinius, pasikeisti nuomone, mintimis ir pasiūlymais, kad Lietuvos miestuose ir rajonuose išvengti panašių sutrikimų ateityje. Renginyje dalyvavo daugiau kaip 200 dalyvių iš visos Lietuvos.
2006-05-30 Seminaras-egzaminas „Šilumos tiekimo įmonių vadovaujančių darbuotojų rengimas atestavimui“ (organizuotas kartu su Valstybine energetikos inspekcija ir Energetikų mokymo centru). Seminaro metu klausytojai buvo supažindinti su Energetikos ir šilumos energetikos įstatymais ir poįstatyminiais aktais, o taip pat ir kitais norminiais techniniais teisiniais dokumentais, bei VEI reikalavimais eksploatuojant energetinį ūkį. Po seminaro buvo egzaminuojami įmonių pavaduotojams, atsakingi už įmonės energetinio ūkio eksploatavimą.
2006-06-20 Seminaras „Šilumos tiekimo sistemų būklės analizė (auditas), jų įvertinimas dėl sisteminių avarijų tikimybės“. Šis seminaras organizuotas, vykdant LR Vyriausybės nutarimu sudarytos komisijos avarijos, įvykusios 2006 m. sausio 20 d. Telšių miesto šilumos ūkyje priežastims išnagrinėti, rekomendacijoms įgyvendinti. Tai buvo įžanginis renginys UAB „Termosistemų projektai“ per 2006 m. rengto mokslo tiriamajam darbui reikalingų duomenų surinkimui aptarti ir klausimynui pristatyti.
2006-06-29 Tarptautinė konferencija Pasiekimai ir perspektyvos Lietuvos ir Lenkijos šilumos tiekimo sektoriuje´ (organizuotas kartu su Lenkų kultūros rūmais).
2006-09-26 Seminaras šilumos tiekimo įmonių technikos direktoriams. Renginio metu buvo apžvelgta Lietuvos ir Europos Sąjungos teisinė bazė, reglamentuojanti biokuro panaudojimą, suorganizuota išvyka į Vilniaus energijos´ 2-ąją elektrinę, pritaikytą deginti biokurą, ir demonstruojamas biokuro ruošimas.
2006-11-(9-10) Euroheat&Power 5-asis gamybos ir paslaugas teikiančių įmonių forumas „Centralizuotai tiekiama šiluma ir vėsinimas: sistemų atnaujinimas ir rizikos valdymas“. Renginyje dalyvavo daugiau kaip 150 dalyvių iš Lietuvos, ES šalių, Rusijos. Tai buvo reikšmingas šilumos ūkiui įvykis, kadangi pirmą kartą tarptautinės organizacijos Euroheat&Power renginys suorganizuotas Lietuvoje. Forumo tematika: CŠT plėtra, tiekimo patikimumas, avarijų šilumos tinkluose prevencija ir veiklos rizikos valdymas, CŠT sistemų renovacija, vartotojams tiekiamų paslaugų optimizavimas. Pranešimus skaitė Lietuvos ir užsienio specialistai iš Danijos, Vokietijos, Švedijos, Belgijos, Austrijos, Čekijos, Serbijos ir kitų šalių.
2006-12-06 Rinkodaros komiteto išplėstinis posėdis. Renginio metu buvo aptarti probleminiai klausimai dėl šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sudarymo, dėl mokėjimų už gyventojų įmokas teisinio reglamentavimo ir kt. Seminare dalyvavo daugiau kaip 80 dalyvių: šilumos tiekimo įmonių darbuotojai, atstovai iš LR Ūkio ir Aplinkos ministerijų, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos, Valstybinės energetikos inspekcijos bei vartotojų organizacijų atstovai. Įvyko, atnaujinto LŠTA rinkodaros komiteto, į kurį įmonės delegavo 23 atstovus, posėdis. Rinkodaros komiteto pirmininku išrinktas Stanislovas Karčiauskas (AB Kauno energija´ generalinio direktoriaus pavaduotojas – pardavimų ir rinkodaros departamento direktorius), pavaduotoju Virginijus Zutkis (AB „Klaipėdos energija“ šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius).

Iš viso LŠTA darbuotojai per 2006 m. dalyvavo 48 renginiuose (35 Lietuvoje ir 13 užsienyje) iš jų 23-uose skaitė pranešimus.

Apdovanojimai

2006 m. sausio mėn. Lietuvos savivaldybių asociacijos metiniame apdovanojimų renginyje, kurio metu 20 nusipelniusių Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių buvo apdovanotos „Auksinės krivūlės“ ženklais. LŠTA vieną iš nominacijų skyrė Kėdainių rajono savivaldybei už novatorišką miesto šildymą.

Per ataskaitinius metus LŠTA taip pat apdovanojo ir kitus nusipelniusius energetikos srities darbuotojus bei įmones jubiliejinių sukakčių proga:

2006 m. vasario 10 d. UAB „COWI Baltic“ 10-ųjų įkūrimo metinių proga už aktyvią inžinerinę-konsultacinę veiklą vystant centralizuotą šilumos tiekimą Lietuvoje.
2006 m. balandžio 6 d. AB „Kauno energija“ generalinį direktorių, LŠTA Tarybos narį Aleksandrą Sigitą Matelionį, 45 metų jubiliejaus proga už aktyvią veiklą vystant centralizuotą šilumos tiekimą.
2006 m. balandžio 26 d. Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentą Rimvydą Rukšėną, 65 metų jubiliejaus proga už aktyvią veiklą vystant centralizuotą šilumos tiekimą ir glaudų LEEA ir LŠTA bendradarbiavimą.
2006 m. spalio mėn. pažymėtas istorinis įvykis – UAB „Birštono šiluma“ šventė 25 metų veiklos sukaktį.

4. Projektų vykdymas

Projektas „Šilumos tiekimo įmonių darbuotojų mokymas“

LŠTA, 2005 m. kovo mėn. 1 d. pradėjusi įgyvendinti projektą Šilumos tiekimo įmonių darbuotojų mokymas´, 2006 m. sėkmingai tęsė jo įgyvendinimą.

Projekto dydis: 204 900 Lt, iš jų 150 842 Lt buvo skirta pagal Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ priemonę 2.2. „Darbo jėgos kompetencijos ir prisitaikymo prie pokyčių ugdymas“, o 54 058 Lt – nuosavos šilumos tiekimo įmonių lėšos.

Projekto tikslas: pritaikyti šilumos tiekimo įmonių darbuotojų vadybinę, rinkodaros, finansų valdymo ir apskaitos bei ES energetikos politikos kompetenciją prie darbo rinkos pokyčių.

Projekto uždavinys: padidinti šilumos tiekimo įmonių darbuotojų žinias ir įgūdžius vadybos, rinkodaros, finansų valdymo ir apskaitos bei ES energetikos politikos srityse, padidinti šilumos tiekimo įmonių darbuotojų bendradarbiavimą personalo mokymo srityje. Projekto tikslinė grupė: šilumos tiekimo įmonių aukščiausiojo ir viduriniojo lygio vadovai, finansininkai ir ekonomistai. Planuoti projekto rezultatai: apmokyti ne mažiau kaip 47 šilumos tiekimo įmonių darbuotojus ir 2 dėstytojus vadybos, rinkodaros, finansų valdymo ir ES energetikos politikos srityse.

Faktiniai projekto rezultatai:

Iš viso apmokyti 107 šilumos tiekimo įmonių darbuotojai: 18 darbuotojų vadybos, 36 – rinkodaros, 38 – finansų valdymo ir apskaitos, 15 – ES energetikos politikos srityse ir 4 įmonių darbuotojai – dėstymo metodikos srityje.

Surengta 1 konferencija.

Sukurtas šilumos tiekimo įmonių diskusijų forumas interneto svetainėje www.lsta.lt Projekto metu įgyvendintos keturios mokymo programos:

„Vadyba“ (18 dalyvių išklausė 104 akad. val. kursą įvairiomis susijusiomis temomis);
„Rinkodara“ (36 dalyviai išklausė 48 akad. val. kursą įvairiomis susijusiomis temomis);
„Finansų valdymas ir apskaita“ (38 dalyviai išklausė 88 akad. val. kursą įvairiomis susijusiomis temomis);
„ES energetikos politika“ (15 dalyvių išklausė 16 akad. val. kursą ES energetikos politikos tema).

SENET – bendrosios socialinės atsakomybės priemonių energetikos sektoriuje plėtros projektas

2006 m. liepos mėn. pradžioje LŠTA baigė įgyvendinti tarptautinį ES projektą „SENET Bendrosios socialinės atsakomybės idėjos taikymas ir vietinės valdžios bei energetinių asociacijų tarptautinis bendradarbiavimas siekiant racionalaus ir darnaus energijos vartojimo išplėstoje Europos Sąjungoje“. Projektas finansuojamas iš „Phare“ programos lėšų. Konsorciumo pagrindu šiame projekte LŠTA dalyvavo kartu su Kauno miesto savivaldybe. Taip pat dar 4 ES šalių partneriai: Suomija (Vantos savivaldybė); Austrija (Graco savivaldybė ir Graco energetikos agentūra); Latvija (Latvijos šilumos tiekimo įmonių asociacija ir Ogrės savivaldybė); Estija (Estijos savivaldybių asociacijų sąjunga ir Estijos elektros ir šilumos asociacija).

Projekto tikslas – skatinti naujųjų ES narių bendradarbiavimą, lengvinti besiribojančių regiono šalių integraciją į bendrą Europos erdvę, skatinti socialinę ir ekonominę sanglaudą bei užtikrinti ES teisės aktų ir standartų energijos taupymo srityje suderinamumą ir laikymąsi.
SENET projekto rėmuose buvo sukurtas Tarptautinis energijos taupymo tinklas.

2006 m. birželio mėnesį visi projekto partneriai pasirašė bendrą Energijos taupymo tinklo deklaraciją. Pasirašiusios šį dokumentą šalys įsipareigojo bendrais siekiais skatinti energijos taupymą ir prisidėti prie ES Žaliojoje knygoje (patvirtintoje 2005 m. birželio mėn.) numatytų tikslų – iki 2020 m. 20 procentų sumažinti energijos suvartojimą ES šalyse, taip pat atsižvelgti į Jungtinių Tautų pasaulinį susitarimą (Rio deklaracija, 1992 m.) ir puoselėti bendrosios socialinės atsakomybės principus. Informacija apie projektą bei dalomoji medžiaga patalpinta asociacijos svetainėje.

Projektas „Daugiabučių gyvenamųjų namų šiluminės energijos suvartojimo monitoringas ir informacijos sklaida Lietuvoje“

Įgyvendinant Lietuvos Būsto strategiją, Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programą, Daugiabučių namų modernizavimo programą, savivaldybių programas (Vilniaus miesto būsto atnaujinimo programa „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“). Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus šilumos tinklais įgyvendino projektą „Daugiabučių gyvenamųjų namų šiluminės energijos suvartojimo monitoringas ir informacijos sklaida Lietuvoje“, kurio tikslas buvo atlikti dalies renovuotų bei identiškų nerenovuotų pastatų šiluminės energijos suvartojimo monitoringą ir įgyvendinti visuomenės švietimo bei informavimo kampaniją, skatinat energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą.

Projekto trukmė: 2006 m. liepos-gruodžio mėn.

Projekto metu atliktas 54 renovuotų ir tiek pat identiškų nerenovuotų pastatų šiluminės energijos suvartojimo monitoringas (Vilniuje – 19, Kaune – 12, Klaipėdoje – 12, Panevėžyje – 6, Šiauliuose, Jonavoje, Pasvalyje, Radviliškyje, Joniškyje – po 1) Projekto darbo grupė apibendrino iš skirtingų Lietuvos rajonų surinktus energijos suvartojimo duomenis, parengė išvadas bei pasiūlymus ir paskelbė įvairiais informacijos sklaidos kanalais.

Projektas „Nacionalinės šilumos energetikos technologijų platformos plėtra“

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija 2006 m. rugpjūčio 29 d. pateikė paraišką, o spalio 26 d. gavo paramą projekto Nacionalinės šilumos energetikos technologijų platformos plėtra´ veiklai finansuoti ir kapitalui formuoti. Paraiškos teikimui pritarė LŠTA taryba (2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu).

Projekto dydis: 100000 Lt, iš kurių 20000 Lt nuosavo lėšos.

Projekto trukmė: 2006 m. spalio mėn. – 2007 m. kovo mėn.

Pagrindinis projekto tikslas – suderinti mokslo ir mokymo įstaigų, konsultacinių ir gamybinių įmonių interesus bei veiksmus, apjungti jų žmogiškuosius, institucinius ir materialinius išteklius siekiant darnaus energijos išteklių naudojimo šilumos gamybos, tiekimo ir vartojimo sektoriuose.

Projekto veikla:
NŠETP plėtros galimybių studijos parengimas (konkurso būdu atrinktas rengėjas UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“).
NŠETP plėtros strategijos (vizijos) rengimas. (rengėjas LŠTA administracija).
Strateginių tyrimų plano rengimas. (konkurso būdu atrinktas rengėjas UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“).
NŠETP veiklos viešinimas (LŠTA svetainėje bus sukurtas atskiras internetinis tinklapis www.lsta.lt/platforma);
Dalyvavimas Europos technologinių platformų veikloje. (Numatyta išplėsti bendradarbiavimą su Europos statybos technologijos platforma ir ETP „Nulinės taršos organinio kuro energijos gamybos įrenginiai“).

5. Bendradarbiavimas lietuvoje ir užsienyje

Glaudūs dalykiniai ryšiai ir toliau buvo palaikomi su valstybinėms ir vyriausybinėmis įstaigomis, savivaldybėmis, giminingomis asociacijomis, vartotojų organizacijomis, mokslo ir mokymo įstaigomis, konsultacinėmis bendrovėmis. 2006 m. įvyko 53 asociacijos organizuojami penktadieniniai darbo grupių šilumos ūkio įstatymo poįstatyminiams aktams svarstyti susitikimai. Bendrai sprendžiamos iškilusios problemos, aptariamos aktualijos. Apie šiuos susitikimus pastoviai buvo informuojami LŠTA nariai bei kviečiami 38 atstovai iš valstybės, vartotojų ir kitų organizacijų. Vidutiniškai į posėdžius susirinkdavo nuo 6–10 dalyvių.

Visų posėdžių protokolai nuo 2002 m. patalpinti asociacijos interneto svetainėje.

Ir toliau labai aktyviai buvo bendradarbiaujama su tarptautine organizacija Euroheat&Power. Nariams pastoviai buvo persiunčiamos iš Euroheat&Power gaunamos naujienos, aktuali informacija apie tarptautinius renginius, apie Europos Sąjungos institucijų priimamus dokumentus, liečiančius centralizuotą šilumos tiekimą ir kogeneraciją, apie centralizuotą šilumos tiekimą ir jo ir teisinį reglamentavimą įvairiose Europos valstybėse, apie pažangiausius technologinius sprendimus, duomenis apie taršos leidimus ir kt.

Asociacija siekdama inicijuoti aktyvesnį Lietuvos šilumos ūkio sektoriaus specialistų, konsultantų ir ŠT įmonių darbuotojų dalyvavimą ES institucijų priimamų dokumentų, liečiančių centralizuotą šilumos tiekimą ir kogeneraciją, svarstyme, informacijos apie pažangius technologinius sprendimus, duomenų apie aktualius ES valstybių šilumos ūkio techninius-ekonominius rodiklius rinkimą ir skleidimą, taip pat dalyvavimą įvairiose ES tarptautinėse programose, 2006 sausio 4 d. organizavo pasitarimą, kuriame dalyvavo atstovai iš LR ūkio ministerijos, LR aplinkos ministerijos, VĮ Energetikos agentūros, Vlastybinės kainų energetikos kontrolės komisijos, Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos energijos konsultantų asociacijos, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir šilumos tiekimo įmonių.

Per 2006 m. LŠTA aktyviai bendradarbiavo su Ukrainos ambasados atstovais. Metų pradžioje LŠTA kreipėsi į Ukrainos ambasadorių su prašymu tarpininkauti ir pasidalinti savo patirtimi dėl atsinaujinančių energijos šaltinių, kurių perdirbimas ir naudojimas gali sumažinti priklausomybę nuo iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų. Įvyko keletą Ukrainos atstovų vizitų. 2006 m. rugsėjo 18 d. LŠTA pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus statybos ir dizaino kolegija. Numatyta palaikyti glaudžius ryšius rengiant aukštos kvalifikacijos šilumos energetikos specialistus ir atliekant bendrus taikomuosius tyrimus, kurių rezultatai būtų naudojami asociacijos narių veikloje.

2006 m. rugsėjo 19 d. buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp Kaliningrado energijos taupymo asociacijos, Lietuvos elektros energetikos asociacijos ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos. Šiuo susitarimu bus siekiama: išplėsti bendradarbiavimą ir kooperavimąsi energijos efektyvumo didinimo srityje; maksimaliai išnaudoti turimą energijos taupymo potencialą, kartu sprendžiant aplinkosaugos problemas; išplėsti vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą (biokuro, komunalinių ir degiųjų atliekų, vėjo, hidroenergijos ir kt.); modernizuoti esamas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas; propaguoti ir diegti energetikoje bei pramonėje naujausias technologijas, mažinančias energijos suvartojimą gaminamai produkcijai; diegti priemones, didinančias patikimą energetikos sektoriaus plėtrą be žalos supančiai aplinkai; organizuoti ir dalyvauti tarpusavio rengiamuose seminaruose, konferencijose ir kitose rengiamose aktualiose priemonėse; vykdyti tarpusavio kvietimus į seminarus, konferencijas ir kitas dominančias priemones; tarpusavyje keistis informacija, susieta su energetikos probleminiais klausimais, tam tikslui panaudojant ir masines informacijos priemones.

Toliau buvo tęsiamas bendradarbiavimas su Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija ir Lietuvos miško savininkų asociacija pagal 2005 m. spalio 13 d. pasirašytą bendradarbiavimo sutartį.

Per ataskaitinius metus asociacijoje taip pat svečiavosi Suomijos, Danijos kompanijų atstovai bei Slovėnijos delegacija. Buvo domimasi Lietuvos šilumos ūkio sektoriaus valdymo, teisės aktų kūrimo bei jų įgyvendinimo klausimais.

Nacionalinė technologijų platforma

Ūkio ministerija, atsižvelgdama į Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, 2006 m. viduryje pradėjo taikyti vieną iš ūkio konkurencingumą didinančių instrumentų - Nacionalinių Technologijų Platformų kūrimąsi. Tokiu būdu siekiama paskatinti verslo įmonių ir mokslinių tyrimų organizacijų bendradarbiavimą, mobilizuoti ir nukreipti verslo bei mokslinių tyrimų sektoriaus subjektus vykdyti veiklą perspektyviausiomis ūkio proveržio kryptimis. Atsižvelgiant į tai, 2006 m. rugpjūčio 24 d. po aktyvių institucinių susitikimų ir dialogų buvo įkurta Nacionalinė šilumos energetikos technologijų platforma (toliau – NŠTEP).

NŠETP – tai Lietuvos šilumos energetikos ūkio verslo ir mokslo tiriamojo sektoriaus subjektų interesų susivienijimas šilumos energetikos ūkio sektoriuje. Dalyvauti NŠETP veikloje sutiko ir partnerystės sutartį pasirašė:

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija;
Vilniaus Gedimino technikos universitetas;
Lietuvos energetikos institutas;
UAB „Axis Industries“;
Lietuvos energijos konsultantų asociacija;
Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija;

Sutarties tikslas – naudojant sukurtą technologinę platformą, šilumos energetikos ūkį integruoti į Europos Sąjungos inovacinę ir ūkinę erdvę, skatinti Lietuvos šilumos energetikos ūkio konkurencingumą, ekonominį augimą ir kelti užimtumo lygį.
Lygiagrečiai 2006 m. rugpjūčio 22 d. LŠTA kartu su kitais 8 partneriais pasirašė jungtinės veiklos sutartį ir sukūrė Nacionalinę biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo technologinę platformą.

6. Informacinė ir švietėjiška veikla

Asociacija ir toliau dirbo šilumos ūkio gero įvaizdžio formavimo visuomenėje kryptimi. Buvo dalyvauta televizijos laidose, rengiami pranešimai ir spaudos konferencijos. Pagal sutartį su UAB „Verslo plėtros ir administravimo agentūra“ buvo vykdoma kasdienė respublikinės ir didžiųjų miestų regioninės spaudos šilumos verslo monitoringas, kuris LŠTA nariams buvo pateikiamas elektroniniu paštu. Ypač daug pastangų buvo sutelkta lėtai vykstančio daugiabučių namų modernizavmo bei pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimo proceso skatinimui per žiniasklaidos priemonės (pastangos įtikinti žinybas, kad mokėjimų už šilumą dydį daugiausia lemia pastatų būklė).

Viena iš pagrindinių asociacijos informacijos viešinimo priemonių – LŠTA interneto svetainė www.lsta.lt. Per 2006 m. svetainės lankomumas siekė virš 380000 arba vidutiniškai iki 1050 lankytojų/dieną – tai rodo išties didelį susidomėjimą. Svetainėje publikuojama visa aktuali informacija: renginių pranešimų medžiagos, darbo grupių posėdžių protokolai, informacija apie naujus teisės aktus, studijos, mokslo tiriamieji darbai, šilumos tiekimo įmonių statistiniai duomenys ir kita aktuali informacija vartotojams apie centralizuotą šilumos tiekimą, daugiabučių namų modernizavimą, šilumos kainų mažinimą, energijos taupymą ir efektyvumą.

Periodinis žurnalas „Šiluminė technika“ buvo leidžiamas ir toliau. Per ataskaitinius metus buvo išleisti 4 žurnalo numeriai (tiražas 600 egz.), viso buvo publikuoti 48 straipsniai. Žurnalo prenumeratorių skaičius išaugo iki 22, lyginant su 2004 m. jų buvo 10. LŠTA 2006 m. kovo mėn. inicijavo žurnalo redakcinės kolegijos posėdį, siekiant suaktyvinti žurnalo leidybinę veiklą.

2006 m. buvo nuspręsta, jog Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija neberinks iš savo narių tiesiogiai duomenų metinėms ir pusmetinėms įmonių ūkinės veiklos statistinės apžvalgos parengimui. Reikiami rodikliai, narių sutikimu, buvo gauti iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Buvo atnaujinta ir išplėsta metinės 2005 m. apžvalgoje teikiamos informacijos apimtis, visas leidinys atspausdintas spalvotai bei padidintas tiražas iki 200 egz.

Metų pradžioje, bendradarbiaujant su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, LR Ūkio ministerija ir kitomis organizacijomis, buvo planuojama rengti centralizuotą techninių – ekonominių šilumos ūkio sektoriaus rodiklių surinkimo sistemą. Sukūrus bendra duomenų bazę, ŠT įmonėms ateityje nebereikėtų teikti ir pildyti panašių formų kelioms organizacijoms atskirai. Tokiu būdu butų taupomas įmonių darbuotojų darbo laikas bei išvengta skirtingų ir nesuderintų duomenų pateikimo viešumoje iš įvairių informacijos šaltinių. Tikimasi šia iniciatyvą įgyvendinti per artimiausius metus. 2006 m. pabaigoje pagal pateiktą klausimyną paruošta ataskaita apie centralizuotą šilumos ūkį Lietuvoje Euroheat&Power periodiniam leidiniui „District Heat in Europe. Country by Country survey“. Šis leidinys pasirodys 2007 m. pavasarį.

2006 m. balandžio mėn. išleistas leidinio „Lietuvos energetika“ IV tomas, kuriame paminėti 67 nusipelnę šilumos įmonių darbuotojai. LŠTA koordinavo anketų surinkimą ir dalyvavo knygos redakcinės kolegijos veikloje. Tuo pačiu metu buvo išleistas dar vienas leidinys skirtas Lietuvos energijos komiteto įkūrimo ir jo dalyvavimo Pasaulio energetikos tarybos (PET) veikloje 70-mečiui pažymėti – „Lietuva Pasaulio energetikos taryboje 1936-2006 m.“. Leidinyje buvo paruošta ir publikuota informacija apie LŠTA, jos veiklą, bei centralizuoto šilumos ūkio sektoriaus vystymosi raidą. Knyga buvo išleista 5000 egz. tiražu, taip pat išplatinta LŠTA nariams.