Kiti projektai
2006 m. lapkričio 3 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V. Stasiūnas dalyvavo LR Ūkio ministerijos ir Lietuvos inovacijų centro surengtoje Nacionalinių technologijų platformų aptarime-diskusijoje. Aptarti šie klausimai:
- NTP dokumentų projektų turinys, dokumentų viešinimas ir vertinimas:
- NTP dokumentų suderinamumas su valstybės rengiamais strateginiais dokumentais;
- Būsimos valstybės pagalbos perspektyvos (2007–2013 m.);
- NTP Koordinavimo ir informacijos apsikeitimo klausimai.
LR ūkio ministro 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4-143 buvo patvirtintos LR ūkio ministerijos programų lėšų, teikiamų projekto veiklai finansuoti, kapitalui formuoti ir subsidijoms administravimo taisyklės (V.Ž. 2006 Nr. 54-1966, pakeitimai. V.Ž. 2006 Nr. 80-3167; V.Ž. 2006 Nr. 89-3519).
Vadovaujantis minėtomis taisyklėmis 2006 m. gegužės 31 d. LR ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra paskelbė kvietimą teikti paraiškas pagal projektų grupę „Nacionalinių technologijų platformų skatinimas“. Technologijų platforma (toliau – TP) – tam tikro ūkio sektoriaus verslo įmonių, mokslinių tyrimų įstaigų, finansinių grupių atstovų interesų susivienijimas, siekiant mobilizuoti ir nukreipti verslo bei mokslinių tyrimų sektoriaus subjektus vykdyti perspektyviausių ūkio tarptautinio proveržio krypčių veiklą. Nacionalinės technologijų platformos veikia jungtinės veiklos pagrindu.
2006 m. rugpjūčio 24 d. po aktyvių institucinių susitikimų ir dialogų buvo įkurta NACIONALINĖ ŠILUMOS ENERGETIKOS TECHNOLOGIJŲ PLATFORMA (toliau – NŠTEP). Dalyvauti NŠETP veikloje sutiko ir partnerystės sutartį pasirašė:
- Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija;
- Vilniaus Gedimino technikos universitetas;
- Lietuvos energetikos institutas;
- UAB „Axis Industries“;
- Lietuvos energijos konsultantų asociacija;
- Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija.
Šios sutarties pagrindu bei atsižvelgiant į minėtą LR ūkio ministerijos ir LVPA kvietimą, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija 2006 m. rugpjūčio 29 d. pateikė paraišką gauti lėšas projekto Nacionalinės šilumos energetikos technologijų platformos plėtra´ veiklai finansuoti ir kapitalui formuoti. Paraiškos teikimui pritarė LŠTA taryba (2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu).
Pagrindinis projekto tikslas atitinka NŠTEP steigimo sutartyje numatytiems tikslams- suderinti mokslo ir mokymo įstaigų, konsultacinių ir gamybinių įmonių interesus bei veiksmus, apjungti jų žmogiškuosius, institucinius ir materialinius išteklius siekiant darnaus energijos išteklių naudojimo šilumos gamybos, tiekimo ir vartojimo sektoriuose.
Projekto veikla
- NŠETP plėtros galimybių studijos parengimas (Dokumentas paaiškina, kodėl NŠETP buvo sukurta, suformuojami pagrindiniai darbo principai, pagrindžiamas Platformos veiklos būtinumas, jos perspektyvinės galimos veiklos kryptys);
- NŠETP plėtros strategijos (vizijos) rengimas. (Bus parengta plėtros strategija (vizija) „Nacionalinė šilumos energetikos plėtra 2006–2025“, kuri atspindėtų verslo ir mokslo bendruomenės susitarimą dėl strateginės šilumos energetikos sektoriaus technologijų platformos veiklos, ilgalaikius prioritetinių tyrimų ir technologinės plėtros tikslus);
- Strateginių tyrimų plano rengimas. (Bus parengtas dokumentas, kuris numatys NŠETP strategijos įgyvendinimo techninius, institucinius bei finansavimo metmenis);
- NŠETP veiklos viešinimas. (Bus sukurtas internetinis tinklapis, nuorodos į kurį bus patalpintos NŠETP dalyvių informacinėse bazėse);
- Dalyvavimas Europos technologinių platformų (toliau – ETP) veikloje. (Numatyta išplėsti bendradarbiavimą su šiomis ETP: Europos statybos technologijos platforma, ETP Nulinės taršos organinio kuro energijos gamybos įrenginiai).
Numatomi rezultatai
- Sėkmingai įvykdžius projektą LŠTA įgaus institucinį pasitikėjimą, kuris svarbus formuojant bei vykdant Lietuvos politiką šilumos energetikos sektoriuje;
- Bus praplėstos LŠTA teikiamos viešosios paslaugos šilumos energetikos sektoriui – tai didins ne tik jos narių bet ir visų kitų šilumos ūkio sektoriaus dalyvių pasitikėjimą organizacija;
- LŠTA veiks naujose veiklos srityse atstovaudama ne tik verslo įmones, bet ir mokslo įstaigas – tai leis didinti organizacinius, žmogiškuosius gebėjimus.
Šiaurės ministrų taryba remia energetikos tyrimų projektus
Šiaurės šalių energetikos tyrimų centras skiria 75 mln. Norvegijos kronų (apie 33 mln. litų) energetikos tyrimų projektams remti. Tyrimai turi būti aktualūs bendrame Šiaurės šalių energetikos kontekste bei numatyti aktyvią komunikaciją su energijos vartotoju ir žinių sklaidą.
Parama bus skiriama penkių sričių projektams: energetikos rinkų integravimas, atsinaujinantys energijos šaltiniai, energijos efektyvumas, vandenilis kaip ateities kuras bei klimato pokyčių pasekmės energetikos sektoriuje.
Pabrėžiama, kad norint gauti paramą projektai turi numatyti gebėjimų ir įgūdžių tobulinimą, būti inovatyvūs ir remti verslo plėtrą. Šiaurės šalių energetikos tyrimų centras siekia sutelkti įvairias organizacijas bendram darbui bei skatinti konkurencingumą Baltijos ir Šiaurės šalyse.
Projekte turi dalyvauti partneriai bent iš trijų Šiaurės šalių (Danija, Švedija, Norvegija, Suomija ir Islandija). Baltijos valstybių ir Šiaurės vakarų Rusijos organizacijų dalyvavimas yra privalumas.
Projektų idėjų pateikimo terminas – š.m. gegužės 19 d. Projektų veikla turi būti planuojama 2007–2010 metams.
Šiaurės šalių energetikos tyrimų centras užsiima energetikos tyrimų veikla ir remia įvairias tyrimų programas nuo 1985 m. Centro tikslas yra remti ir vystyti Šiaurės šalių rinkos energetikos sektorių.
Daugiau informacijos: Šiaurės šalių energetikos tyrimų centras (www.nordicenergy.net)