Nacionalinė šilumos energetikos technologijų platforma

Euroheat & Power

EFIEES

World Energy Council

Prognozė: šaltesnis kovas lėmė didesnes sąskaitas už šildymą nei pernai

2018-04-03

Šį kovą vidutinė lauko oro temperatūra Vilniuje siekė apie - 2,1 0C šalčio ir buvo 5 laipsniais šaltesnė lyginat su 2017 metų kovo mėnesiu, kuomet vidutinė lauko oro temperatūra buvo apie + 3 0C šilumos.

„Šaltesni orai turėjo tiesioginės įtakos šilumos suvartojimui. Šaltas kovas lėmė apie 25 procentų didesnį suvartojimą daugiabučiuose nei prieš metus", - sakė LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija prognozuoja, jog dėl vėsesnių orų šiemet kovo mėnesio sąskaitos už šilumą bus panašios kaip sausį, kuomet vidutinė lauko oro temperatūra buvo apie -2,3 0C šalčio.

Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų kovo mėnesį vidutiniškai išleis 77 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1380 kWh (23 kWh/1 kv. m.) šilumos. Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1020 kWh (17 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 56 eurus.

Šių metų kovą vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 5,63 euro ct/kWh, šį sausį  - 5,65 euro ct/kWh. Prieš metus kovo mėnesio šilumos kaina buvo 5,5 euro ct/kWh (su PVM). Šilumos kainų padidėjimą šią žiemą lėmė gamtinių dujų ir biokuro, įsigyjamo „Baltpool“ energijos išteklių biržoje, kainų didėjimas. Tačiau vertinant vidutinę metinę šilumos kainą, kuri parodo bendrą tendenciją visoje šalyje, šilumos kainos yra stabilios ir mažėjančios. Tai lemia šilumos tiekimo įmonių investicijos į šilumos gamybos  ir perdavimo įrenginius, veiklos efektyvinimas ir platesnis biokuro, kuris yra apie tris kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, vartojimas.

Šių metų kovą mažiausiai energijos naudojo naujos statybos bei pilnai renovuoti daugiabučiai, kuriuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui vidutiniškai suvartota apie 540 kWh (9 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą yra mažiausi – apie 30 eurų. Prieš metus kovo mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 360 kWh (6 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 20 eurų

Daugiausiai šiluminės energijos  vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui kovą reikėjo vidutiniškai apie 1980 kWh šilumos, o tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 112 eurų. 2017 metų kovo mėnesį toks butas suvartojo apie 1440 kWh šilumos, o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 79 eurus.

Šilumos suvartojimo apimtys kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, lyginant su prastos būklės ir aplaidžiai administruojamais daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus.
„Šilumos ūkio gamybos ir perdavimo sistemos yra nuolatos modernizuojamos ir veikia efektyviai. Čia šilumos kainų mažinimo rezervai jau nedideli. Pagrindinė aplinkybė, lemianti mokėjimus už šildymą, yra šiluminės energijos suvartojimas daugiabučiuose“, - įsitikinęs V. Lukoševičius. 

Šilumos suvartojimą atskiruose daugiabučiuose lemia ne tik lauko oro temperatūra, langų kokybė ir atitvarų šiluminė izoliacija, bet ir jų viduje esančių šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, šildymo reguliavimas, papildomai įrengti šildymo prietaisai ir pan. Už daugiabučių pastatų kokybę yra atsakingi butų savininkai, administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Jie privalo aktyviai domėtis kiek ir kodėl pastatas suvartoja daug šilumos, ir kartu ieškoti sprendimų, kaip sumažinti energijos vartojimą (jos švaistymą). Daugiabučių pastatų administratoriai ir prižiūrėtojai, kuriems gyventojai kas mėnesį moka atskirą mokestį, yra atsakingi už šilumos taupymą namo viduje, tolygų visų pastato patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą. Prižiūrėtojų veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Šilumos tiekimo įmonės atsakingos už nenutrūkstamą ir tinkamų parametrų tiekimą vartotojams iki pastato. Šilumininkai gyventojams pateikia tik sąskaitas už šilumą, sunaudotą atskirame pastate ir paskirstytą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą tvarką. Komisija kontroliuoja bei reguliuoja šilumos tiekimo įmones ir kiekvieną mėnesį skelbia šilumos kainas kiekviename mieste.

2018-04-03 d. LŠTA pranešimas spaudai 2018-04-03 d. LŠTA pranešimas spaudai (44.00 KB

Grįžti į naujienų sąrašą